Ilgalaikio turto rekonstravimo ir remonto sąnaudų pripažinimas pelno mokesčio tikslais
Daiva Šoliūnaitė
UAB „PricewaterhouseCoopers“ mokesčių skyriaus vadybininkė Lina Banytė-Surplienė
Vyresnioji mokesčių konsultantė
( „Mokesčių žinios“, 2008 m. liepos 29 d.)
Nuo 2004 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio pasikeitė nuosavo ir nuomojamo ilgalaikio materialiojo turto remonto ir rekonstrukcijos sąnaudų priskyrimo ribojamo dydžio leidžiamiems atskaitymams tvarka.
Remontuojamo ilgalaikio turto įsigijimo vertė didinama tais atvejais, kai atliktas remontas pailgina turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerina naudingąsias jo savybes. Rekonstravimo verte ilgalaikio turto įsigijimo kaina yra didinama visais atvejais.
Sprendžiant, ar remonto išlaidų verte reikėtų didinti ilgalaikio turto įsigijimo kainą, ar tą vertę pripažinti leidžiamais atskaitymais tą patį mokestinį laikotarpį, kai remonto išlaidos buvo patirtos, įmonei pirmiausia reikėtų nustatyti, ar atliktas remontas pailgina turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes.
Pastebėjome, kad praktikoje ilgalaikio turto savininkai ir nuomininkai, atlikdami to turto remontą, dažnai susiduria su sąnaudų pripažinimo problemomis apskaitos ir mokesčių tikslais.
Naudingo tarnavimo laiko pailginimas
Nei Pelno mokesčio įstatymas, nei jo komentaras nenustato aiškių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima pripažinti, ar remontas pailgino naudingo tarnavimo laiką. Įmonė, spręsdama, ar remontas pailgino ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laiką, turėtų kelti tokius klausimus:
Ar remontas leis remontuotą turtą naudoti ir nudėvėti per ilgesnį laiko tarpą? Ar remontas suteiks būsimos ekonominės naudos?
Į šiuos klausimus gali padėti atsakyti ilgalaikio turto remonto sąnaudų pripažinimo apskaitoje išaiškinimai pagal Verslo apskaitos standartus (VAS) bei Statybos įstatymo nuostatos. Svarbiausia, kad sprendimas, jog remontas pailgino naudingo tarnavimo laiką, būtų taikomas nuosekliai ir atsižvelgiant į analogiškus kriterijus visiems ilgalaikio turto vienetams.
Naudingųjų savybių pagerinimas
Kaip ir nustatant, ar remontas pailgino naudingo tarnavimo laiką, šiuo atveju nei Pelno mokesčio įstatymas, nei jo komentaras nenustato aiškių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima pripažinti, ar remontas pagerino naudingąsias turto savybes.
Spręsdama, ar po remonto pagerėjo ilgalaikio turto naudingosios savybės, įmonė turėtų kelti tokius klausimus:
Ar pagerėjo pastato ar patalpos eksploatacinės, estetinės, funkcinės savybės? Ar remontas neša ekonominę naudą ilgiau nei vienerius metus? Ar remontas padidina turto našumą, pajėgumą?
Vėl labai svarbu, kad sprendimas, jog remontas pagerino naudingąsias savybes, būtų taikomas nuosekliai.
Tokiems atvejams įmonėms siūlytume, remiantis VAS bei Statybos įstatymo nuostatomis, parengti vidinę tvarką ar taisykles, pagal kurias įmonės galėtų nustatyti, ar atliktas remontas pailgina turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias jo savybes.
Nuosavo turto rekonstravimas/remontas
Jei yra remontuojamas arba rekonstruojamas nuosavas turtas, galimi 2 atvejai:
Remontas nepailgina naudingo tarnavimo laiko ir nepagerina naudingųjų savybių;
Remontas pailgina naudingo tarnavimo laiką arba pagerina naudingąsias savybes, arba turtas yra rekonstruojamas (taip kaip rekonstrukcija apibrėžta Statybos įstatyme).
Pirmuoju atveju remonto išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tą mokestinį laikotarpį, kurį jos patiriamos.
Antruoju atveju turėtų būti didinama remontuojamo/rekonstruojamo turto įsigijimo kaina, t.y. tokia remontų ar rekonstrukcijos vertė yra kapitalizuojama. Jei remontas/rekonstravimas tik pagerina naudingąsias savybes (bet nepailgina naudingo tarnavimo laiko), tai turi būti tikslinama (didinama) nusidėvėjimo suma, t.y. ji turi būti tokia, kad padidinta turto įsigijimo kaina nusidėvėtų per likusį naudingo tarnavimo laiką.
Be to, jei remontas/rekonstravimas ne tik pagerina naudingąsias savybes, bet ir pailgina naudingo tarnavimo laiką, turi būti tikslinamos nusidėvėjimo normos.
Nuomojamo turto rekonstravimas/remontas
Jei yra remontuojamas ar rekonstruojamas nuomojamas turtas, taip pat galimi 2 išlaidų pripažinimo mokesčių tikslais atvejai:
Remontas nepailgina naudingo tarnavimo laiko ir nepagerina naudingųjų savybių;
Remontas pailgina naudingo tarnavimo laiką arba pagerina naudingąsias savybes, arba turtas yra rekonstruojamas.
Pirmuoju atveju, lygiai taip pat kaip ir su nuosavo turto remontu, išlaidos yra priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tą mokestinį laikotarpį, kurį jos yra patiriamos.
Antruoju atveju, turėtų būti didinama remontuojamo/rekonstruojamo turto įsigijimo kaina, tačiau reikėtų atsižvelgti į nuomininko ir nuomotojo atliekamus veiksmus bei jų suderinamumą.
Nuomininko mokestinė apskaita
Jei remontas pailgina naudingo tarnavimo laiką arba pagerina naudingąsias savybes arba turtas yra rekonstruojamas, nuomininkas remonto sąnaudas priskiria prie leidžiamų atskaitymų lygiomis dalimis per likusį nuomos laikotarpį (arba per PMĮ nustatytą nusidėvėjimo laikotarpį, jei sutartis neterminuota).
Pavyzdys
Įmonė A nuomoja iš įmonės B sandėlį. Nuomos laikotarpis 10 metų. Po dvejų metų nuomininkas atliko sandėlio remontą už 40 000 Lt, kuris pagerino naudingąsias jo savybes. Vadinasi, nuomininkas šias remonto sąnaudas leidžiamiems atskaitymams galės priskirti per likusius 8 nuomos laikotarpio metus, t.y. po 5 000 Lt kasmet.
Be to, nuomininkas turi pranešti apie atliktą remontą ir pateikti nuomotojui surašytą dokumentą - pranešimą, kuriame juridinę galią turinčių dokumentų, pagrindžiančių ilgalaikio materialiojo turto remonto arba rekonstravimo darbų atlikimo faktą bei tų darbų vertę, pagrindu nurodo atliktų darbų vertę; taip pat dokumentą, kuriame pateiktas atliktų darbų sąrašas ir jų aprašymas.
Nuomotojo mokestinė apskaita
Jei remontas pailgina naudingo tarnavimo laiką arba pagerina naudingąsias savybes arba turtas yra rekonstruojamas, nuomotojas, gavęs iš nuomininko dokumentą apie atliktų remonto/rekonstravimo darbų vertę, turėtų padidinti savo turimo ilgalaikio turto vertę ir šią sumą priskirti apmokestinamosioms pajamoms tą laikotarpį, kurį remontas/rekonstravimas buvo iki galo atliktas. Kadangi nuomotojas apmokestino ilgalaikio turto vertės padidėjimą, jis gali skaičiuoti nusidėvėjimą nuo padidintos turto įsigijimo kainos.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai nuomininkas ir nuomotojas skirtingai vertina atlikto remonto įtaką ilgalaikio turto tarnavimo laikui ir naudingosioms savybėms.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad nuomininkas tokias remonto sąnaudas dažniausiai kapitalizuoja apskaitos tikslais, o pelno mokesčio tikslais daro įvairiai: vieni remonto sąnaudas leidžiamiems atskaitymams pripažįsta per nuomos laikotarpį, kiti iš karto priskiria leidžiamiems atskaitymams.
Pavyzdys
Nuomininkas 5 metams išsinuomoja patalpas, kuriose ketina atidaryti vaistinę. Kadangi vaistinei reikia specialaus išplanavimo pagal atitinkamus reikalavimus, nuomininkas atliko remontą, kurio metu pakeitė patalpų išplanavimą, perdažė sienas, sudėjo reikalingas grindis ir pan. Nuomininkas mano, kad atliktas remontas pagerino patalpų naudingąsias savybes, nes tai teiks naudą ilgiau nei vienerius metus, o, tarkime, visą nuomos laikotarpį, be to, jis pagerino patalpų estetines ir funkcines savybes. Tačiau nuomotojas nesutinka, kad toks nuomininko atliktas remontas pagerina patalpų naudingąsias savybes ar pailgina turto naudingo tarnavimo laiką, nes, pasibaigus nuomos sutarčiai su šiuo nuomininku, nuomotojui atliktas remontas nebus reikalingas, o kitas nuomininkas įsirengs patalpas pagal savo reikalavimus. Dėl šios priežasties nuomotojas nesutinka prisipažinti turto vertės padidėjimo pajamų ir jas apmokestinti.
Kad įmonės išvengtų skirtingo ilgalaikio turto remonto vertinimo, nuomininkas ir nuomotojas turėtų susitarti, ar, objektyviai vertinant, naudingo tarnavimo laikas buvo pailgintas, o naudingosios savybės buvo pagerintos, ir atitinkamai traktuoti šias remonto sąnaudas apskaitos ir mokesčių tikslais. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skirtingai remonto sąnaudų nuomotojas ir nuomininkas traktuoti negali.
Remonto išlaidos nuomos sutarties nutraukimo atveju
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuomos sutarties nutraukimo atveju nuomininkas nenudėvėtą kapitalizuotų remonto išlaidų dalį turi priskirti neleidžiamiems atskaitymams.
Nuomotojas ir po sutarties nutraukimo toliau gali skaičiuoti nusidėvėjimą nuo padidintos ilgalaikio turto vertės.
Taigi atliekant ilgalaikio turto remonto ar rekonstrukcijos darbus, pirmiausia reikia nustatyti, ar tokie darbai pailgino turto tarnavimo laiką, ar pagerino tokio turto naudingąsias savybes ir nuomotojo, ir nuomininko atžvilgiu.
Jei remontuojamas ar rekonstruojamas turtas yra nuomojamas, nuomininkas neturėtų pamiršti informuoti nuomotojo apie atliktus remonto ar rekonstrukcijos darbus.
