Darius Bugailiškis,
„PricewaterhouseCoopers“ teisininkas
(2006 m. vasario 28 d., „Verslo žinios“)
Jei bendrovės vadovas – ne vienintelis akcijų savininkas, skirti premiją jam gali tik valdyba, stebėtojų taryba arba akcininkų susirinkimas.
Bendrovės vadovas neretai būna vienintelis įmonės valdymo organas. Jei bendrovės vadovas yra vienintelis įmonės valdymo organas, jis vienvaldiškai atstovauja bendrovei palaikydamas santykius su kitais asmenimis, taip pat – ir su bendrovės darbuotojais.
Tačiau pažymėtina, kad Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 4 d. nustato, jog ir su pačiu vadovu turi būti sudaroma darbo sutartis. Vadinasi, vadovą ir bendrovę sieja darbo santykiai, kai vadovas užima darbuotojo, o bendrovė – darbdavio pozicijas.
Minėtas Akcinių bendrovių įstatymo straipsnis nustato, kad darbo sutartį su bendrovės vadovu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys, o jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys. Jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, tuomet darbo sutartį su bendrovės vadovu pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. Minėtos nuostatos parodo, kad bendrovei, kaip darbdavei, atstovauja valdybos narys, stebėtojų tarybos narys arba akcininkų įgaliotas atstovas.
Vienas nesprendžia
Akcinių bendrovių įstatymo 34 str. 2 d. numatyta, kad bendrovės valdyba gali skatinti bendrovės vadovą, t.y. gali skirti premijų už gerai vykdomas darbo pareigas. To paties įstatymo 37 str. 3 d. nurodyta, kad jei valdyba nesudaroma, tada šią funkciją atlieka stebėtojų taryba, arba, jei stebėtojų taryba nesudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas.
Tokios nuostatos leidžia kontroliuoti vadovą, kuris, atstovaudamas įmonei ir palaikydamas santykius su darbuotojais, ir pats taip pat yra įmonės darbuotojas.
Civilinio kodekso 2.87 straipsnis nustato, jog juridinio asmens organų nariai (tarp jų ir bendrovės vadovas) turi būti lojalūs juridiniam asmeniui ir privalo vengti interesų konflikto. Jei bendrovės vadovas pats sau skirtų premijas, galėtų susiklostyti tokios aplinkybės, kai būtų pažeidžiami bendrovės ar jos akcininkų interesai.
Vadinasi, tuo atveju, kai bendrovės vadovas nėra vienintelis bendrovės akcijų savininkas, tai skatinti jį turėtų atitinkamas darbdaviui atstovaujantis organas – valdyba arba stebėtojų taryba, arba šį klausimą turėtų spręsti akcininkų susirinkimas.
Reguliuoja įstatai
Santykius tarp bendrovės ir jos vadovo, be darbo sutarties, taip pat reguliuoja ir bendrovės įstatai, pareiginės nuostatos bei kiti bendrovės vidaus dokumentai. Minėti dokumentai galėtų detalizuoti įmonės vadovo skatinimo tvarką ar nurodyti už skatinimą atsakingus asmenis. Tačiau bet kokiu atveju turėtų būti nustatyta, kad bendrovei, kaip darbdavei, palaikant santykius su vadovu atstovauja kitas asmuo, o ne pats vadovas.
