Lina Surplienė
UAB „PricewaterhouseCoopers" vyriausioji mokesčių konsultantė
(2007 m. gegužės 29 d., „Verslo žinios")
Nesilaikantiems sandorių kainodaros taisyklių skaičiuojamos baudos ir delspinigiai. Baudžiamos ir tokios asocijuotos bendrovės, dėl kurių sandorių biudžetas nenukentėjo, nes jie buvo sudaryti tarp dviejų pelningų Lietuvoje esančių bendrovių, tiesiog viena bendrovė dėl to gavo kiek daugiau pelno, o kita mažiau.
Jei įmonė, sudarydama sandorį su susijusiu asmeniu, apskaičiavo mažiau pardavimo pajamų nei turėtų, kita sandorio pusė atitinkamai apskaičiavo mažiau su šiuo sandoriu susijusių sąnaudų. Kai abi šios įmonės yra registruotos Lietuvoje ir veikia pelningai, žala valstybės biudžetui nėra padaroma.
Tačiau delspinigiai už pavėluotai apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokestį vis tiek skaičiuojami, o baudos – skiriamos.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pareigūnai anksčiau ne vieną kartą buvo pabrėžę, kad tais atvejais, kai biudžetas nenukenčia, neskirs baudų ir delspinigių. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad to neleidžia padaryti dabar galiojantis įstatymai.
Nebesugrąžinsi
Tai reiškia, kad ir tais atvejais, kai jokios žalos Lietuvos biudžetui ir nėra padaryta, įmonei, kuri dėl neteisingai nustatytos sandorio kainos buvo sumokėjusi į biudžetą mažiau pelno mokesčio, bus skiriamos baudos ir skaičiuojami delspinigiai už pavėluotai sumokėtą pelno mokestį. Delspinigiai būtų skaičiuojami ir tuo atveju, jeigu susijusios įmonės, pastebėjusios klaidą, pačios pakoreguotų sandorių kainas už praėjusius laikotarpius.
Pelno mokesčio įstatymas reikalauja, kad sandoriai su asocijuotais asmenimis būtų sudaromi tikrąja rinkos kaina. Jei tokiuose sandoriuose yra nustatomos kitokios sąlygos nei būtų nustatomos sandoriuose tarp nesusijusių asmenų, mokesčių administratorius turi teisę koreguoti sudaromų sandorių kainą. Tokią mokesčių administratoriaus teisę įtvirtina Pelno mokesčio įstatymas.
Jeigu biudžetui padaroma žala, tuomet galima būtų suprasti, kodėl skiriamos baudos ir delspinigiai.
Tarkime, kad sandorį sudaro dvi tarpusavyje susijusios bendrovės. Įmonės A patikrinimo metu mokesčių administratorius pastebi, kad sandoris su susijusia įmone B buvo sudarytas ne rinkos kaina ir apskaičiuoja papildomų apmokestinamųjų pajamų įmonei A. Dėl to įmonė A turi padidinti mokėtiną į biudžetą pelno mokestį ir išrašyti kreditinę sąskaitą-faktūrą. Kita sandorio šalis (įmonė B), gavusi dokumentus ir sutikusi pakoreguoti kainas, atitinkamai turėtų pripažinti daugiau sąnaudų.
Jei abi įmonės yra registruotos Lietuvoje, bet įmonė A yra pelninga, o įmonė B – nuostolinga, tada įmonė A, neteisėtai susimažinusi mokėtiną į biudžetą pelno mokestį, padarė žalą Lietuvos biudžetui, nes įmonė B pelno mokesčio iš viso nemokėjo (dirbo nuostolingai). Kadangi žala Lietuvos biudžetui buvo padaryta, baudos ir delspinigiai turėtų būtų skaičiuojami.
Žala Lietuvos biudžetui padaroma ir tuomet, jei įmonė A vykdo veiklą Lietuvoje, o įmonė B – kitoje šalyje. Tokiu atveju įmonė A sumokėjo per mažai pelno mokesčio į Lietuvos biudžetą, o įmonė B per didelį pelno mokestį sumokėjo į kitos šalies biudžetą.
Nagrinėja po vieną
Tačiau jei įmonė A ir įmonė B yra Lietuvoje veikiančios pelningos įmonės, vienai iš jų sumokėjus mažiau pelno mokesčio, kita atitinkamai sumoka didesnį mokestį ir valstybės biudžetas gauna tiek pat įplaukų.
Tačiau pagrindo atleisti nuo delspinigių ir baudų tokiu atveju pasirodo nėra. Mokesčių administravimo įstatymas numato konkrečius atvejus, kai įmonė nuo baudų ir delspinigių gali būti atleidžiama.
Atleisti nuo baudų ir delspinigių galima tuomet, kai „atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui“. Tačiau vertinant žalos biudžetui padarymo faktą, yra vertinama tik konkrečios įmonės atskira veika. Nėra atsižvelgiama į kitų įmonių veiklą. Vertinti kartu abiejų sandorio šalių veiksmus kol kas neįmanoma, nes nėra sistemos, kuri galėtų atsižvelgti į bendrą abiejų įmonių veiksmų poveikį biudžetui.
