Aušra Miltenytė
UAB „PricewaterhouseCoopers" vyresnioji mokesčių konsultantė
(2008 m. vasario 5 d., „Verslo žinios")
Neseniai ekonominę veiklą pradėjusioms bendrovėms turėtų būti lengviau susigrąžinti PVM skirtumą, kuris susidaro verslo pradžioje daug investuojant, nors dar negaunant pajamų, tačiau mokesčių administratoriui reikia pateikti įrodymus, kad planai verstis PVM apmokestinamu verslu nėra tik apgaulė.
Teisė į PVM atskaitą negali būti ribojama kitaip nei nustatyta Europos Sąjungos direktyvose. Nuo apmokestinamojo asmens, PVM mokėtojo, pečių turi būti nukelta našta, kuri susidaro jam mokant pirkimo PVM.
Teisė atskaityti pirkimo PVM susijusi su pinigų srautais, todėl PVM atskaitos galimybė yra labai jautri sritis, ypač naują verslą pradedantiems PVM mokėtojams. Prieš pradėdami veiklą, jie dažnai investuoja nemenkas sumas į ilgalaikį turtą, įvairias su nauju verslu susijusias paslaugas. Kol kas neturėdami pardavimų, PVM deklaracijose jie parodo tik pirkimo PVM ir užšaldo šias grąžintinas lėšas.
Pateikus prašymą susigrąžinti į banko sąskaitą atskaitytą PVM, mokesčių administratorius pradeda mokestinį tyrimą ir analizuoja klausimą, ar atskaita yra teisėta. Kai prašoma grąžinti PVM, Lietuvos mokesčių administratorius labai griežtai vertina mažiau žinomus, naujus PVM mokėtojus. Kruopštūs tyrimai paprastai ilgai užtrunka ir kainuoja daug laiko bei išteklių.
Mokesčių inspekciją galima suprasti, nes PVM grąžinti neretai prašo visai nauji PVM mokėtojai, nesumokėję į valstybės biudžetą nė cento pardavimo PVM, ir tai susiję su didele rizika. Tačiau tokia baimė neturėtų trukdyti PVM mokėtojams susigrąžinti atskaitomo pirkimo PVM.
Papildė komentarą
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) papildytas PVM įstatymo 58 straipsnio komentaras (2007 m. liepos 13 d.) turėtų padėti abiem šalims: tiek PVM mokėtojui, atskaičiusiam PVM, tiek mokesčių administratoriui, sprendžiančiam, ar atskaita pasinaudota teisėtai.
Komentare pateikta papildoma Europos Teisingumo Teismo (ETT) PVM atskaitos praktika, todėl VMI turės galimybę greičiau ir efektyviau įvertinti PVM mokėtoją bei priimti sprendimą dėl PVM grąžinimo.
PVM mokėtojas galės prireikus pateikti argumentus iš PVM įstatymo komentaro, apgindamas savo teisę į PVM atskaitą. Kadangi įmonių finansininkai, apskaitininkai paprastai neturi laiko nagrinėtis ETT praktikos, mokesčių administratoriaus atliktas bylų apibendrinimas, pateiktas komentare, yra labai vertingas indėlis.
Komentaras papildytas dviem atvejais, kada PVM atskaita yra teisėta. Vienu atveju teisę atskaityti pirkimo PVM galima, kai pirkimo PVM yra sumokėtas nuo tokių išlaidų, kurios sudaro dalį bendrųjų verslo išlaidų ir dalį tiekimų kainos, nors tos išlaidos ir neturi tiesioginio ryšio su tiekimais. Kitu atveju teisė į atskaitą turi būti suteikta net tokiu atveju, kai išlaidos patiriamos planuojamai veiklai, kuri dėl objektyvių priežasčių nepradedama vykdyti.
Svarbu įrodyti
Pirmasis atvejis yra iš 2005 m. gegužės 26 d. ETT sprendimo byloje „C-465/03 Kretztechnik AG prieš Finanzamt Linz“. PVM mokėtojas įsigijo paslaugų, kurių reikia leidžiant akcijų emisiją ir didinant kapitalą.
Pirkimo PVM nuo tų paslaugų jis įtraukė į PVM atskaitą, tačiau Austrijos mokesčių administratorius su tuo nesutiko. Jis teigė, kad akcijų išleidimas yra PVM neapmokestinama veikla, todėl su ja susijęs pirkimo PVM negali būti atskaitomas. Tačiau teismo sprendimas buvo palankus „Kretztechnik AG“. Jame rašoma, kad įsigytos paslaugos, skirtos akcijoms išleisti, nėra tiesiogiai susijusios su bendrovės PVM apmokestinamais sandoriais, tačiau jos sudaro dalį bendrųjų bendrovės išlaidų ir dalį bendrovės tiekiamų prekių kainos.
Taigi, jeigu bendrovė verčiasi PVM apmokestinama veikla, ji turi teisę atskaityti pirkimo PVM nuo tokių išlaidų. Beje, PVM atskaityti būtų galima ir tuo atveju, jeigu bendrovė verstųsi mišria veikla: PVM apmokestinama ir šiuo mokesčiu neapmokestinama. Tuomet PVM atskaityti galima būtų pagal šių veiklų proporciją.
Papildytame komentare minima, kad PVM atskaityti galima tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas pirkimo PVM sąsajas su bendrosiomis įmonės išlaidomis ir tiekimų kainos dalimi gali pagrįsti objektyviais įrodymais.
Kyla klausimas, kokių įrodymų gali pareikalauti mokesčių administratorius šiuo atveju. Jeigu veikla apmokestinama PVM, ekonominei veiklai skirtų bendrųjų išlaidų faktas pagrindžia teisę į atskaitą. Tiesa, reikalavimas pateikti "objektyvius įrodymus" labai dažnas ETT praktikoje. Nors šioje byloje, kurios praktika mokesčių administratorius papildė komentarą, reikalavimas pateikti objektyvius įrodymus neminimas.
Tačiau antroje byloje objektyvūs įrodymai – lemiami.
Studija – irgi veikla
Kita dalis, kuria papildytas komentaras, ypač svarbus naujiems PVM mokėtojams. Jie patiria išlaidų, investuodami į PVM apmokestinamą veiklą, įsigyja įvairias su šia būsima veikla susijusias paslaugas, tačiau dėl objektyvių priežasčių tos veiklos nepradeda.
PVM įstatymo komentaras papildytas tokiu pavyzdžiu: bendrovė ketina išleisti akcijų emisiją ir dėl to įsigyja konsultacinių, teisinių paslaugų. Tačiau akcininkui nesutikus, akcijų emisija neišleidžiama. Tokiu atveju, jeigu PVM mokėtojas veikia sąžiningai, nebando vengti mokesčių ir sukčiauti ir gali pateikti objektyvius įrodymus, kad planai neįgyvendinti dėl objektyvių priežasčių (akcininko nesutikimo), pirkimo PVM nuo susijusių pirktų paslaugų ir prekių gali būti atskaitomas.
Papildytame komentare nurodyta, tačiau nepakomentuota kita įdomi byla (C-110/94 INZO prieš Belgiją). Ji yra susijusi su planuojamos veiklos pelningumo įvertinimu. Po jo įvertinimo nusprendžiama ne tik nevykdyti projekto, bet ir likviduoti pačią įmonę. ETT pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu pelningumo įvertinimo studijos tikslas – ištirti planuojamos veiklos pelningumą, tokios studijos užsakymas yra ekonominė veikla, kai mokesčių administratorius pripažįsta, kad studijos užsakovas veikia kaip apmokestinamasis asmuo.
Net jeigu projektas neįgyvendintas dėl objektyvių priežasčių: studija parodė, kad tokia veikla nepelninga ir įmonę nusprendžiama likviduoti, pirkimo PVM, sumokėtas už projekto pelningumo studiją, yra atskaitomas.
Turėtų grąžinti
Gali pasitaikyti atvejų, kai PVM mokėtojas nenutraukia veiklos, tačiau dėl objektyvių priežasčių laikinai negali jos vykdyti ir pageidauja susigrąžinti pirkimo PVM, kad išlaisvintų šias savo lėšas. Pavyzdžiui, bendrovė, ketina statyti gyvenamuosius namus. Ji įsigyja žemės ūkio paskirties žemę iš fizinio asmens (be PVM). Planuojama pakeisti žemės paskirtį.
Kadangi šis procesas gali užtrukti, toks PVM mokėtojas gali būti įtraukęs į savo PVM deklaracijas tik didelę sumą atskaityto pirkimo PVM, tačiau nedeklaruoti tiekimų, nes tokių kol kas nėra. Bendrovei visuomet naudinga atgauti iš biudžeto šias savo lėšas, o ne laikyti jas VMI sąskaitoje ir po truputį iš šios sumos mokėti kitus mokesčius ar laukti, kol atsiras mokėtinas PVM. Paprašęs grąžinti jam pirkimo PVM į banko sąskaitą, PVM mokėtojas greičiausiai susidurtų su tam tikrais sunkumais. Kadangi toks PVM mokėtojas prašo sugrąžinti iš biudžeto didelę pirkimo PVM sumą, nesumokėjęs į biudžetą nė cento pardavimo PVM, mokesčių administratorius turi nuodugniai ištirti PVM atskaitos teisėtumą. Tokie svarstymai, neišmanant ETT praktikos, galėjo užtrukti ir netgi baigtis ginčais arba tuo, kad PVM mokėtojas, nebūdamas tikras dėl savo teisių, atsiimtų savo prašymą grąžinti jam teisėtai priklausantį atskaitytą PVM.
Tačiau remdamasis senesniu PVM įstatymo komentaru (byla C-396/98 Grundstückgemeinschaft Schloßstraße GbR prieš Finanzamt Paderborn) ir nuo 2007 m. liepos mėnesio vidurio PVM įstatymo komentare atsiradusiu paaiškinimu, PVM mokėtojas gali svariais argumentais apginti savo teises, o mokesčių administratorius – efektyviau ir saugiau priimti sprendimus dėl PVM grąžinimo.
Ne sukčiams
Objektyvūs įrodymai, kurie turėtų įtikinti mokesčių administratorių, kad planuojamos veiklos jis nevykdo arba nevykdys dėl objektyvių priežasčių, yra lemiamas veiksnys.
Kas yra tie objektyvūs įrodymai, komentare neaiškinama. Jie priklauso nuo konkretaus atvejo. Tuo atveju, kai užtrunka žemės paskirties keitimas, įrodymai galėtų būti susirašinėjimas su valstybės institucijomis. Be to, mokesčių administratoriui galima būtų pateikti visus kitus dokumentus, susijusius su įmonės planais, įvairias sutartis. Pavyzdžiui, sutartis su statybos bendrovėmis, architektais, žemės ploto tyrinėjimo darbų ataskaitas ir panašius su tuo susijusius dokumentus. Įsitikinęs, kad PVM mokėtojas veikia sąžiningai ir dėl objektyvių priežasčių neturi tiekimų, mokesčių administratorius privalo nedelsdamas įgyvendinti tokio PVM mokėtojo teisę į atskaitą ir atskaitomo pirkimo PVM susigrąžinimą į banko sąskaitą, jeigu yra įvykdytos tam tikros su mokesčio susigrąžinimu (įskaitymu) susijusios sąlygos.
Kad mokestinis tyrimas ar mokesčių patikrinimas, susijęs su prašymu susigrąžinti PVM nuo tokių išlaidų, vyktų sklandžiai, PVM mokėtojams patartina kruopščiai kaupti ir saugoti dokumentus, kurie prireikus galėtų būti pateikti mokesčių administratoriui kaip įrodymai.
Netgi tuomet, jeigu žemės paskirties pakeisti pasirodytų neįmanoma, PVM mokėtojas nebūtinai praras pirkimo PVM, sumokėtą nuo įvairių su tuo susijusių išlaidų. Tačiau reikia nepamiršti, kad tokia teisė gali būti suteikiama tik tuomet, jeigu PVM mokėtojas veikia sąžiningai ir tai nėra mokesčių vengimas ar sukčiavimas.
