Martynas Novikovas
„PricewaterhouseCoopers“ vyresnysis mokesčių konsultantas
(2007 m. rugsėjo 25 d., „Verslo žinios“)
Iki 2007 m. spalio 1 d. bendrovėms reikia pateikti asocijuotų asmenų tarpusavio sandorių ataskaitą, tačiau nėra aišku, kaip joje deklaruoti sąnaudas, kai bendrovė teikia paslaugas ar nuomoja patalpas asocijuotam asmeniui, taip pat ar reikia deklaruoti ankstesniais nei 2006 m. apskaičiuotas palūkanas.
Įmonės, kurios 2006 m. buvo sudariusios sandorius su asocijuotais asmenimis, turės užpildyti asocijuotų asmenų tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų ataskaitą FR0528 ir ją pateikti VMI. Šioje ataskaitoje turi būti nurodoma informacija apie sandorio šalis, iš kontroliuojamo sandorio uždirbtos pajamos ir patirtos sąnaudos, sandorių skaičius ir kiti duomenys.
2007 m. kovo 19 d. ataskaitos pildymo taisyklės buvo pakeistos, aiškiau ir išsamiau buvo paaiškinti kai kurie aspektai, pavyzdžiui, nurodyta, kad sandorių vertė turi būti pateikta be PVM, tačiau liko ir neaiškumų.
Pildydamas ataskaitą, turtą perleidžiantis vienetas turi nurodyti tiek iš sandorio gautas pajamas, tiek ir patirtas sąnaudas. Tačiau sudarius paslaugų, turto nuomos, išvestinių finansinių priemonių sandorius sunku ar net neįmanoma įvertinti jų sąnaudų arba nėra aišku, kokias sąnaudas jiems priskirti.
Pavyzdžiui, jei įmonė asocijuotam asmeniui teikė valdymo paslaugas, nėra aišku, ar įmonė turėtų priskirti sandoriui tik tiesiogines sąnaudas, ar ir netiesiogines bei dalį veiklos sąnaudų. Jei įmonės visos pajamos yra iš paslaugų teikimo asocijuotiems asmenims, ar ši įmonė turėtų prie paslaugų sandorio priskirti visas įmonės patirtas sąnaudas, ar tiktai tipinės veiklos sąnaudas (be finansinės veiklos sąnaudų, baudų ir pan.)?
Turbūt šiuo atveju geriausia būtų atsižvelgti į taikomą sandorių kainodaros metodą, jei toks metodas, aišku, yra taikomas. Pavyzdžiui, jei įmonė taiko „kaštai plius“ metodą, pagal kurį antkainis pridedamas prie paslaugų teikimo savikainos, tuomet reikėtų įtraukti tiktai paslaugų savikainą, o jei įmonė skaičiuodama veiklos pelningumą taiko „transakcijos grynosios maržos metodą“, tuomet reikėtų į sąnaudas įtraukti ir veiklos sąnaudas.
Ką priskirti
Atskirai reikėtų aptarti ir nuomą. Ataskaitos taisyklėse reikalaujama turtą nuomojančiai sandorio šaliai nurodyti su turto nuoma susijusias sąnaudas (16.7 punktas). Tokia formuluotė tiktų tik tais atvejais, jei turto nuomos kaina būtų nustatyta taikant „kaštai plius“ metodą, kuris turto nuomos sandoriams taikomas itin retai. Tačiau daugeliu atveju įmonėms yra sunku ar neįmanoma tiksliai nustatyti tokių sąnaudų. Galima būtų į sąnaudas įtraukti per metus turto nusidėvėjimo (amortizavimo) sąnaudas, tačiau neaišku, ar toks žingsnis būtų priimtinas mokesčių administratoriui. Žinoma, žemės nuomos atveju toks būdas netiktų, nes žemei nusidėvėjimas neskaičiuojamas.
Taip pat būtų sudėtinga išskirti sandorio sąnaudas, kai įmonė prisiima riziką ir už tai gauna pajamas. Pavyzdžiui, įmonė asocijuotam asmeniui pardavė pasirenkamąjį sandorį (opcioną), uždirbo pajamų ir ateityje dėl to gali patirti nuostolių, tačiau pasirenkamojo sandorio pardavimo laikotarpiu įmonė nepatyrė jokių sąnaudų.
30 ir 31 ataskaitos eilutėse turi būti įrašytos apskaičiuotos palūkanos už iš asocijuoto asmens gautas ar suteiktas paskolas. Suprantama, kad ataskaitoje turėtų būti įrašyta apskaičiuotų palūkanų suma per 2006 m., tačiau nėra aišku, ar reikia ataskaitoje nurodyti apskaičiuotas palūkanas už paskolas, kurios buvo gautos ar suteiktos ankstesniais metais.
Palūkanų mokėjimas yra ūkinė operacija, kuri turėtų būti nurodoma ataskaitoje (jei palūkanų suma viršija 300.000 Lt), ta2iau ataskaitoje turi būti nurodytos ne sumokėtos, bet apskaičiuotos palūkanos, o tai jau nėra laikytina ūkine operacija ar sandoriu. Pavyzdžiui, įmonė 2003 m gavo 10 mln. Lt paskolą iš asocijuoto asmens. 2006 m. įmonei buvo apskaičiuotos 400.000 L palūkanos, tačiua įmonė šias palūkanas sumokėjo tik 2007 m.
Taip pat nėra aišku, ar reikia atsižvelgti į valiutų kurso pasikeitimo įtaką paskolos sumai. Pavyzdžiui, įmonė 2006 m. pradžioje ir pabaigoje asocijuotam asmeniui buvo skolinga 1 mln. USD. Per metus USD kursas lito atžvilgiu krito, dėl to įmonės skola litais sumažėjo, nors jokia skolos dalis nebuvo grąžinta. Šiuo atveju, įmonė galėtų rašyti skirtingą paskolos sumą metų pradžioje ir pabaigoje arba vienodą, be valiotos kurso įtakos.
Skirtingi kodai
Pardavimo (perleidimo) sandorį sudariusi įmonė ataskaitoje turi įrašyti vieną iš trijų kodų: „1“ – jei kainos buvo nustatytos taikant sandorių kainodaros taisyklėse nustatytą sandorių kainodaros metodą, „2“ - jei kainodaros metodas buvo taikytas tik kai kuriems sandoriams ir „3“ – jei kainodaros metodas nebuvo taikytas iš viso.
Reikalavimai suprantami, tačiau būna atvejų, kai įmonės nustato kainas, netaikydamos sandorių kainodaros metodų, t.y. įmonė ataskaitoje turėtų įrašyti kodą „3“, o vėliau sandorių kainodaros dokumentuose pagrindžia šias kainas taikydama kurį nors kainodaros metodą, t.y. kodas „1“. Šiuo atveju galbūt reikėtų reikalauti ataskaitoje nurodyti, ar kontroliuojamo sandorio kainodara atitiko „ištiestosios rankos“ principą, ir jei atitinka, koks konkrečiai kainodaros metodas iš penkių leidžiamų buvo taikomas. Numeracija galėtų būti nuo 1 iki 5.
