Daiva Šoliūnaitė
UAB „PricewaterhouseCoopers“ mokesčių skyriaus vyresnioji vadybininkė
Julija Solovjova
Vyresnioji mokesčių konsultantė
(2008 09 15-21„Mokesčių žinios“)
Šių metų liepą Lietuvos Respublikos Seimas priėmė pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) pakeitimus, dauguma jų įsigalios nuo 2009 m. sausio 1 d.
Naujos nuostatos padės suvienodinti Lietuvos ir užsienio įmonių Lietuvoje gaunamų pajamų apmokestinimo principus. Kai kuriais atvejais užsienio įmonių apmokestinimas taps palankesnis, tačiau yra numatyta ir griežtesnių įstatymo nuostatų. Straipsnyje apžvelgsime pagrindinius įstatymo pakeitimus.
Pelno mokesčio įstatymas keičiamas, atsižvelgiant į tarptautinėse sutartyse dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo Lietuvai suteiktas apmokestinimo teises.
Be to, keičiamos kai kurios nuostatos, kurios reglamentuoja skirtingą Lietuvos ir užsienio įmonių pajamų apmokestinimą, siekiant atitikti ES teisės aktų reikalavimus.
Nuo 2008 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio taikomi pakeitimai – lengvata bus taikoma ir ES įsteigtų įmonių reorganizavimo atvejais
Įstatymo pakeitimai, kurie yra taikomi nuo 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio, numato, kad PMĮ reorganizavimo, perleidimo, likvidavimo atvejų apmokestinimą reglamentuojančio skyriaus nuostatos turėtų būti taikomos, kai įmonių turtas, teisės ir pareigos perleidžiamos ne tik Lietuvos įmonėms, Lietuvos ir užsienio įmonėms, bet ir užsienio įmonėms – Europos Sąjungos (ES) rezidentėms - mokesčių tikslais.
Vadinasi, nuo 2008 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio, reorganizuojant ES mokesčių tikslais registruotas bendroves, kurios priklauso Lietuvos įmonėms, turto vertės padidėjimas dėl akcijų mainų nebus laikomas įmonės, gavusios naujų akcijų, pajamomis.
Pavyzdys
Lietuvos įmonė (bendrovė LT) Lenkijoje turi dvi dukterines bendroves (A bendrovė, B bendrovė). 2008 metais ji nusprendė prijungti A bendrovę prie B bendrovės. A bendrovės akcijos buvo anuliuotos, jos turtas, teisės ir įsipareigojimai perėjo B bendrovei ir ji baigė savo veiklą, o bendrovė LT mainais gavo veiklą tęsiančios B bendrovės naujai išleistų akcijų.
Tarkime, naujai išleistų akcijų vertė yra 50 000 Lt didesnė negu anuliuotų A bendrovės akcijų vertė.
Remiantis PMĮ 42 str. dėl turto vertės padidėjimo pajamų reorganizavimo ir perleidimo atvejais, kuris numato turto vertės padidėjimo pajamų neapmokestinimą, jeigu reorganizavimas atliekamas 41 str. nustatytais atvejais, akcijų vertės padidėjimas nebus laikomas įsigyjančiosios įmonės pajamomis, nes toks pertvarkymas yra numatytas PMĮ 41 str.
Nuo 2008 m. ši nuostata taikoma ir aprašytu atveju, kai reorganizuojamos dvi ES įmonės.
Tuo tarpu, jeigu toks pats reorganizavimas būtų vykęs 2007 metais, 50 000 Lt būtų laikomi bendrovės LT pajamomis, apmokestinamomis pelno mokesčiu.
Nuo 2009 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio taikomi pakeitimai – Lietuvos ir užsienio įmonių apmokestinimo suderinimas
Remiantis šiuo metu galiojančia PMĮ redakcija, tik Lietuvos įmonės iš pajamų gali atskaityti darbuotojų naudai mokamų gyvybės draudimo įmokų, pensijų fondų įmokų, įmokų už papildomą sveikatos draudimą sumas, jei tenkinamos tam tikros sąlygos.
Nuo 2009 metais prasidėsiančio mokestinio laikotarpio šis apribojimas bus panaikintas ir nuostata bus taikoma ne tik Lietuvos įmonėms, bet ir užsienio įmonių nuolatinėms buveinėms Lietuvoje.
Be to, apskaičiuojant 2009 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių laikotarpių pajamas, ne tik Lietuvos, bet ir užsienio socialinės įmonės statusą turinčių ir tam tikrus kriterijus atitinkančių įmonių apmokestinamasis pelnas bus apmokestinamas lengvatiniu mokesčio tarifu.
0 proc. mokesčio tarifą galės taikyti įmonės, kurios atitinka smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams numatytus kriterijus, kurių ne mažiau kaip 40 proc. darbuotojų priklauso tikslinėms asmenų grupėms ir kurių veikla atitinka tam tikras sąlygas.
Nuo 2009 m. sausio 1 d. taikomi pakeitimai
Nuolatinės buveinės pripažinimas
Nuo 2009 m. sausio 1 d. turi įsigalioti svarbus PMĮ pakeitimas, patikslinantis užsienio įmonių nuolatinių buveinių Lietuvoje pripažinimo kriterijus.
Šiuo metu galiojanti nuostata numato reikalavimą registruoti nuolatinę buveinę Lietuvoje, jeigu užsienio vienetas nuolat vykdo veiklą per priklausomą atstovą arba gamtos išteklių tyrimui ar gavybai nuolat naudoja įrangą arba konstrukciją.
Įsigaliojus pakeitimui, bus atsisakyta nuolatinumo kriterijaus taikymo.
Vadinasi, užsienio vienetas turės registruoti savo nuolatinę buveinę Lietuvoje, jeigu vykdys veiklą per priklausomą atstovą arba naudos įrangą ar konstrukciją išteklių gavybai ir tyrimams net tada, kai Lietuvoje jis ketina veikti vos kelias dienas.
Kadangi bet koks darbuotojas negali atitikti nepriklausomo atstovo kriterijų, bet kuri užsienio įmonės darbuotojų komandiruotė į Lietuvą tai užsienio įmonei sukurtų nuolatinę buveinę, jeigu Lietuva su šia užsienio valstybe neturi pasirašytos ir taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties.
Tokiu atveju, pvz., stambų projektą užsienyje vykdanti užsienio įmonė, išsiuntusi darbuotoją į su tuo projektu susijusią trumpalaikę komandiruotę į Lietuvą, privalėtų įsiregistruoti Lietuvoje mokesčių mokėtoja (t.y. įregistruoti nuolatinę buveinę).
Tikėtina, kad šios nuostatos taikymas bus plačiau paaiškintas poįstatyminiuose aktuose.
Vietoje pajamų bus apmokestinamas pelnas
Nuo 2009 m. sausio 1 d. bus suvienodinti užsienio ir Lietuvos įmonių pajamų, gaunamų už atlikėjų ir sporto veiklą bei už nekilnojamojo turto pardavimą ir kitokį perleidimą, apmokestinimo principai.
Pagal šiuo metu galiojančias PMĮ nuostatas Lietuvos įmonių gaunamos pajamos už Lietuvoje vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą apmokestinamos 15 proc. pelno mokesčio tarifu, atskaičiavus su šių pajamų uždirbimu susijusias išlaidas.
Tokios pajamos, gaunamos užsienio įmonių ne per nuolatines buveines Lietuvoje, apmokestinamos 10 proc. pelno mokesčio tarifu be atskaitymų.
Lietuvos įmonių pajamos už nekilnojamojo turto pardavimą ar kitokį perleidimą apmokestinamos 15 proc. mokesčio tarifu, tuo tarpu užsienio įmonių – 10 proc. pelno mokesčio prie pajamų šaltinio tarifu. Tiek užsienio, tiek Lietuvos įmonės gali atskaityti su šių pajamų uždirbimu susijusias išlaidas.
Nuo 2009 m. sausio 1 d. užsienio įmonių atlikėjų ir sporto veiklos bei nekilnojamojo turto pardavimo ir kitokio perdavimo pajamoms bus taikomas iki 15 proc. padidintas pelno mokesčio tarifas. Taip pat bus suteikta galimybė iš pajamų, gaunamų už atlikėjų ir sporto veiklą, atskaityti patirtas išlaidas.
Mokesčiui perskaičiuoti bus taikoma tokia pat tvarka, kaip ir parduodant nekilnojamąjį turtą. Užsienio įmonė, Lietuvoje ne per nuolatinę buveinę gavusi atlyginimą už atlikėjų ar sporto veiklą, iš kurio buvo išskaičiuotas mokestis prie pajamų šaltinio, mokesčių administratoriui, kurio teritorijoje įregistruota mokestį išskaičiuojanti įmonė, turės pateikti prašymą dėl išskaičiuoto mokesčio perskaičiavimo.
Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, pagal kuriuos apskaičiuojamas Lietuvoje uždirbtas pelnas.
Tokiu būdu bus suvienodintos pajamų, gaunamų už atlikėjų ir sporto veiklą bei už nekilnojamojo turto pardavimą ir kitokį perleidimą, apmokestinimo Lietuvos ir užsienio vienetams sąlygos.
Kiti pakeitimai
- Įstatymo pakeitimai patikslina pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje sąrašą bei atvejus, kada užsienio įmonės pajamos už kompiuterinių programų perleidimą, gautos ne per Lietuvoje įregistruotą nuolatinę buveinę iš Lietuvos, turi būti apmokestinamos pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio Lietuvoje. Nuo 2009 m. sausio 1 d. kompiuterio programos perleidimo pajamos bus apmokestinamos mokesčiu prie pajamų šaltinio, jeigu šioje programoje yra suteikiamos, bet ne perleidžiamos tam tikros teisės.
- Remiantis šiuo metu galiojančia PMĮ redakcija, užsienio vienetų, veikiančių Lietuvoje ne per nuolatinę buveinę, pelno mokesčio bazei nėra priskiriamos metinės išmokos už stebėtojų tarybos narių veiklą (tantjemos).
- Nuo 2009 m. sausio 1 d. tantjemos, išmokamos užsienio įmonėms, veikiančioms Lietuvoje ne per nuolatinę buveinę, taip pat bus priskiriamos to užsienio vieneto pajamoms, kurių šaltinis yra Lietuvoje, ir apmokestinamos 15 proc. pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio.
- Pagal šiuo metu taikomas PMĮ nuostatas pajamoms, kurių šaltinis yra Lietuvoje, priskiriamos palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės vertybinius popierius, išleidžiamus tarptautinėse finansų rinkose. Įsigaliojus PMĮ pakeitimams užsienio įmonių pelno mokesčio bazei bus nepriskiriamos palūkanos už visus Vyriausybės vertybinius popierius, nesvarbu, kokioje rinkoje jie išleisti.
- Nuo 2009 m. sausio 1 d. taip pat įsigalios PMĮ pakeitimas dėl ankstesnių laikotarpių mokestinių nuostolių perkėlimo pertvarkant įmones. Remiantis įstatymo pakeitimais, pertvarkomos įmonės ankstesnių laikotarpių mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami tik tais atvejais, jei dėl pertvarkymo nepasikeičia įmonės savininkai ir įmonė po pertvarkymo dar 3 metus tęsia tą pačią veiklą, t.y. suvienodinami reikalavimai pertvarkomiems, reorganizuojamiems ir perleidžiamiems vienetams, perkeliant jų mokestinius nuostolius.
