2001 m. spalio 2 d.
Tyrimas rodo, kad 40 proc. Lenkijos darbo jėgos nori išvykti svetur
Kaip atskleidžia naujausias „PricewaterhouseCoopers" tyrimas, beveik šeši milijonai, arba beveik 40 proc., darbingo amžiaus lenkų per ateinančius penkerius metus norėtų apsigyventi ir dirbti kitoje Europos šalyje.
Tačiau šis darbo jėgos judėjimas gali padėti sumažinti vis didėjantį kvalifikuotų darbuotojų trūkumą Europos Sąjungos šalyse narėse.
Priešingai lenkams, tik 12 proc. vengrų ir 16 proc. čekų „neabejotinai" arba „tikriausiai" nori gyventi ir dirbti užsienyje, o šie skaičiai beveik atitinka ES darbingo amžiaus piliečių, šiuo metu norinčių išvykti gyventi ir dirbti svetur, dalį.
Kaip rodo „PricewaterhouseCoopers" atliktas tyrimas, jei nebūtų imigravimo suvaržymų, iki 2006 metų 1,6-2,4 mln. darbingo amžiaus žmonių norėtų iš Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos persikelti į Europos Sąjungą. Toks galimos migracijos srauto įvertinimas gerokai viršija daugelio ankstesnių tyrimų pateiktus skaičiavimus, kai buvo analizuojamos laisvo darbo jėgos judėjimo pasekmės po naujų narių priėmimo į Europos Sąjungą.
Rosemary Radcliffe, „PricewaterhouseCoopers" vyriausioji ekonomikos patarėja, sako:
„Laisvas darbo jėgos judėjimas - tai vienas subtiliausių derybų dėl narystės ES klausimų. Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad galimas migracijos iš Rytų lygis gali būti labai didelis, daug didesnis, nei numatyta pagal kitas prognozes".
Šio tyrimo darbo grupei vadovavęs Mark Ambler priduria:
„Mūsų analizės rezultatai aiškiai rodo, kad tam tikros gyventojų grupės daug labiau nei kitos nori išvykti gyventi ir dirbti užsienyje. Mūsų vertinimu, kas trečias iš tikėtinų migrantų yra jaunesnis nei 25 metų. Mūsų tyrimas taip pat atskleidžia, kad tie, kurie labiausiai nori emigruoti, savo šalyse užima aukštus vadovaujančius postus arba šiuo metu visai neturi jokio darbo".
Nepaisant didelio netikrumo, siejamo su prognozuojama migracija, šis tyrimas pateikia svarbių duomenų apie būsimas darbo jėgos judėjimo Europoje tendencijas. Todėl šis tyrimas atskleidžia daug svarbių dalykų, susijusių su Europos darbo rinkos raida ir šalių kandidačių ekonomikos plėtra.
Kvalifikuotos darbo jėgos judėjimas iš šalių kandidačių reiškia galimybę sumažinti šiuo metu ES šalyse narėse atsirandantį kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą. Tačiau, jei visi tie jauni kvalifikuoti Lenkijos darbuotojai, kurie sako norintys išvykti gyventi ir dirbti svetur, tikrai išvyktų iš šalies, tai turėtų žymių neigiamų pasekmių Lenkijos ekonomikos plėtrai.
Kita vertus, yra keletas faktorių, kurie galėtų sumažinti poreikį persikelti iš vienos šalies į kitą. Pirmiausia, jei narystės ES siekiančios šalys sugebės pasinaudoti savo pastarojo meto ekonomikos augimu, kad pritrauktų daugiau tarptautinių įmonių investicijų, tai suteiktų daugiau galimybių labiausiai kvalifikuotiems darbuotojams pačioje Lenkijoje.
Tačiau, jei nekvalifikuotų darbininkų ir bedarbių judėjimas įgaus tokį didelį mastą, kaip numatoma, šis reiškinys galėtų turėti dar nepalankesnių pasekmių tų ES šalių narių vietos darbo rinkų sąlygoms.
Požiūris į darbo jėgos judėjimą Europos šalyse gerokai įvairuoja. Net 58 proc. Lenkijos, 58 proc. Švedijos ir 52 proc.Čekijos piliečių vis labiau laikosi nuostatos, kad Europos gyventojams turėtų būti sudarytos lengvesnės sąlygos apsigyventi ir dirbti kitose Europos Sąjungos šalyse. Šią nuostatą palaiko žymiai mažiau Vokietijos ir Jungtinės Karalystės gyventojų (atitinkamai, 20 ir 25 proc.), nors persikėlimo į kitas šalis ir įsidarbinimo jose palengvinimui prieštarauja palyginti nedaug žmonių.
Lenkijoje atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad:
 |
53 proc. apklaustųjų rinktųsi išvykti į Europos Sąjungos šalis, daugiausiai į Vokietiją (25 proc.), nors truputį daugiau nei vienas iš penkių apklaustųjų lenkų teigia, kad pageidautų gyventi bei dirbti Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lenkai, kurie pageidautų išvykti į Europos Sąjungos šalis, po Vokietijos pirmenybę atiduoda Italijai (12 proc.), Jungtinei Karalystei ir Prancūzijai (po 10 proc.), Ispanijai (9 proc.), Nyderlandams (8 proc.); |
|
palyginti su kitų tyrime dalyvavusių šalių gyventojais, lenkai dažniau nurodo, jog jų pagrindinis motyvas yra galimybė daugiau uždirbti, o tai atspindi palyginti žemas šios šalies gyventojų vidutines pajamas; |
|
didžiausios kliūtys, kurios riboja lenkų galimybes išvykti gyventi ir dirbti svetur, yra informacijos apie įsidarbinimo galimybes stoka, nepakankamas kalbų mokėjimas ir sunkumai gaunant reikiamus leidimus dirbti. |
Vengrijoje atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad:
|
23 proc. apklaustųjų rinktųsi išvykti į Europos Sąjungos šalis, daugiausiai į Vokietiją (12 proc.) ir Austriją (8 proc.); |
|
75 proc. Vengrijos gyventojų apskritai nenorėtų gyventi ir dirbti svetur; |
|
pagrindiniai Vengrijos gyventojų motyvai yra ekonominiai veiksniai, t.y. aukštesnio gyvenimo lygio troškimas, didesnis darbo užmokestis, aukštesnės pajamos; |
|
didžiausia kliūtis yra šeimos ryšiai. |
Čekijoje atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad:
|
33 proc. apklaustųjų rinktųsi išvykti į Europos Sąjungos šalis, daugiausiai į Vokietiją (16 proc.), po kurios eina Austrija (11 proc.), Jungtinė Karalystė (8 proc.), Prancūzija (7 proc.); be to, 14 proc. čekų nurodė, jog labiausiai norėtų gyventi ir dirbti Jungtinėse Valstijose; |
|
60 proc. Čekijos gyventojų apskritai nenorėtų gyventi ir dirbti svetur; |
|
čekų norą persikelti gyventi ir dirbti svetur skatina šie trys pagrindiniai veiksniai: troškimas gauti didesnį darbo užmokestį, pagerinti gyvenimo lygį ir įgyti gyvenimo užsienyje patirties; |
|
čekai nemato didelių kliūčių, tačiau pagrindinė kliūtis yra būtinybė prisitaikyti prie kitokios kultūros ir gyvenimo būdo. |
Šie duomenys gauti iš šiuo metu „PricewaterhouseCoopers" atliekamo stambaus tyrimo, kurio tikslas yra nustatyti, kokių veiksmų teks imtis visos Europos įmonėms, kad vykstant vis spartesniam Europos šalių ekonomikos integracijos procesui, kurį lydės ir laisvesnis darbo jėgos judėjimas, jos galėtų sėkmingai tvarkyti savo darbo jėgos išteklius. Visa šio tyrimo ataskaita bus paskelbta šių metų pabaigoje.
Pabaiga
Pastabos redaktoriams
Tyrimo rezultatai pagrįsti didelės apimties apklausa, kurioje dalyvavo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių iš dešimties Europos šalių: Čekijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos, Vengrijos ir Vokietijos. Apklausą „PricewaterhouseCoopers" užsakymu atliko agentūra MORI. Respondentų apklausa buvo atliekama 2001 metų birželio-rugpjūčio mėnesiais. Žmonės buvo apklausiami tiesiogiai, išskyrus Nyderlandus, Švediją ir Šveicariją, kur apklausa buvo atliekama telefonu.
„PricewaterhouseCoopers" (www.pwc.com) yra didžiausia pasaulyje verslo paslaugų organizacija. Turėdami daugiau nei 150 000 aukštos kvalifikacijos ir didelės patirties darbuotojų 150 šalių, padedame klientams spręsti sudėtingas verslo problemas, gerokai padidinti jų konkurencingumą, valdyti riziką ir pasiekti geresnių rezultatų interneto technologijomis pagrįstame pasaulyje.
Visos pasaulinės „PricewaterhouseCoopers" organizacijos firmos narės vadinamos „PricewaterhouseCoopers".
Pasiteirauti:
Mark Ambler, „PricewaterhouseCoopers", tel. +44 20 7213 1591
arba
Giedrius Čiupaila, „PricewaterhouseCoopers", tel. (8 5) 239 2300
