Teirautis:
Rick Helsby, partneris, „PricewaterhouseCoopers",
tel. +48 502 184 501
arba
Giedrius Čiupaila, marketingo ir komunikacijos vadovas, „PricewaterhouseCoopers",
tel. (8 5) 239 2300
2003 m. liepos 8 d.
Ekonominiai nusikaltimai ir toliau kelia grėsmę verslui visame pasaulyje - daugiau nei trečdalis įmonių Vidurio ir Rytų Europoje per pastaruosius dvejus metus tapo sukčiavimo atvejų aukomis, rodo 2003 m. „PricewaterhouseCoopers" atliktas Pasaulinis ekonominių nusikaltimų tyrimas. Pasaulyje daugiausiai įmonių, nukentėjusių nuo ekonominių nusikaltimų, pasirodė esą Afrikoje (51 proc.) ir Šiaurės Amerikoje (41 proc.). Palyginti su 2001 m. atliktu tyrimu Europoje, organizacijų, susidūrusių su sukčiavimo atvejais Vidurio ir Rytų Europoje, dalis išaugo nuo 26 proc. iki 37 proc.
2003 m. „PricewaterhouseCoopers" atliktas Pasaulinis ekonominių nusikaltimų tyrimas yra vienas iš išsamiausių sukčiavimo pobūdžio ir daromo poveikio visame pasaulyje įvertinimas. Tyrime dalyvavo daugiau kaip 3 600 respondentų penkiasdešimtyje šalių (įskaitant 25 respondentus Baltijos šalyse) - įmonių vadovai, finansininkai ir kiti asmenys, atsakingi už ekonominių nusikaltimų išaiškinimą bei prevenciją. Toliau pateikiamos pagrindinės šio tyrimo išvados.
Įmonės, kurios daugiausia susiduria su sukčiavimo rizika
Didesnės įmonės, kuriose dirba virš 1 000 darbuotojų vienoje šalyje, yra labiausiai neapsaugotos nuo sukčiavimo atvejų, ir per pastaruosius dvejus metus 52 proc. tokių įmonių nukentėjo nuo ekonominių nusikaltimų. Tuo tarpu tik 37 proc. mažesnių įmonių teigė susidūrusios su sukčiavimo atvejais.
Finansinių paslaugų įmonės (bankai ir draudimo bendrovės) daugiau negu bet kurios kitos ūkio šakos atstovai susiduria su sukčiavimo atvejais. Pavyzdžiui, vienas iš šešių bankų teigė, kad per pastaruosius dvejus metus pavyko atskleisti pinigų plovimo atvejus, kadangi patobulintos kontrolės ir reikalavimų atitikties sistemos bei nuolatinės pastangos gilinti žinias apie pinigų plovimą leido išaiškinti daugiau nusikaltimų. Dėl savo veiklos pobūdžio, atliekamų sudėtingų finansinių operacijų ir turimos prieigos prie didelių fizinio turto kiekių, finansinių paslaugų įmonės yra akivaizdus taikinys sukčiams.
„PricewaterhouseCoopers" Tyrimų ir teismo ekspertų paslaugų skyriaus pasaulyje vadovas Rick Helsby sako:
„Sukčiavimo poveikis įmonėms, jų akcijų kainai bei reputacijai gali būti reikšmingas ir ilgalaikis. Įmonės, kurios iki šiol sėkmingai išvengė sukčiavimo rizikos, turėtų pasimokyti iš tų, kurioms tai nepavyko, ir jau dabar investuoti į sukčiavimo rizikos valdymo išsamaus plano parengimą, siekiant įveikti ekonominių nusikaltimų keliamą grėsmę".
Realus ekonominių nusikaltimų padarytų nuostolių dydis
Ekonominių nusikaltimų padarytų nuostolių dydį sunku apskaičiuoti, ypač jeigu tai yra mažiau apčiuopiamas ekonominis nusikaltimas, kaip, pavyzdžiui, kompiuterinis nusikaltimas. Trečdalis įmonių, susidūrusių su sukčiavimo atvejais, negalėjo tiksliai įvertinti nusikaltimo žalos. "PricewaterhouseCoopers" tyrimo duomenimis, realioji sukčiavimo padarytų nuostolių finansinė vertė viršija vidutinę 2,2 mln. JAV dolerių sumą. Šie nuostoliai ne tik retai kada kompensuojami - tik 9 proc. įmonių, nukentėjusių nuo sukčiavimo, sugebėjo susigrąžinti daugiau negu 80 proc. patirtų nuostolių - bet ir vargiai apdraudžiami - tik kiek daugiau nei pusė apklaustųjų įmonių buvo apsidraudusios nuo sukčiavimo padaromos žalos.
Tikroji ekonominių nusikaltimų padarytų nuostolių vertė negali būti apskaičiuojama vien tik finansiniu požiūriu, kadangi reikėtų atsižvelgti ir į platesnį netiesioginės žalos kontekstą, pavyzdžiui, suprastėjusį darbo mikroklimatą, suterštą įmonės reputaciją ir jos vardą, sugadintus dalykinius santykius. Trečdalis įmonių teigė, jog ekonominiai nusikaltimai turėjo ilgalaikį poveikį jų veiklai, o 47 proc. pareiškė, kad sukčiavimo atvejai ilgam paveikė jų akcijų kainą.
Įmonių pasiruošimas valdyti sukčiavimo riziką
Dauguma įmonių nėra tinkamai pasiruošusios susidoroti su ekonominiais nusikaltimais ar užkirsti jiems kelią. Pavyzdžiui, mažiau nei 30 proc. įmonių surengia mokymus apie sukčiavimą savo aukštesnės grandies vadovams, sprendžiantiems su ekonominiais nusikaltimais susijusius klausimus. Šiuo metu per daug įmonių pasikliauja daugiau nematerialiomis prevencinėmis priemonėmis, tokiomis kaip elgesio taisyklės ir etikos politika, kurios, nors ir padeda pagrindus gerai praktikai, nėra pakankamos.
Tos įmonės, kurios jau nukentėjo nuo sukčiavimo, labiau linkusios imtis praktinių ir veiksmingų priemonių kovai su sukčiavimu bei sušvelninti jo daromą poveikį. Pavyzdžiui, apsidraudus nuo sukčiavimo nuostolių, tikimybė atgauti daugiau negu 60 proc. patirtų nuostolių išauga tris kartus. Pagal "PricewaterhouseCoopers" tyrimą, prevencinis kovos su sukčiavimu režimas turi apimti: nuolatinį realių sukčiavimo rizikos veiksnių ir silpniausiųjų vietų įvertinimą organizacijoje, aktyvų vadovų dalyvavimą supažindinant su įmonės kovos su sukčiavimu politika, "informatorių" skatinimo ir apsaugos politikos sukūrimą, taip pat veiksmų sukčiavimo atvejais planą, kuris būtų paremtas blogiausiojo atvejo scenarijais.
Vyraujančios ekonominių nusikaltimų rūšys
Turto pasisavinimas yra dažniausiai pasitaikantis ekonominis nusikaltimas. Jį paprastai yra lengviausia atskleisti, kadangi jis yra susijęs su materialaus turto, turinčio apibrėžtą vertę, vagyste. 60 proc. įmonių, nukentėjusių nuo sukčiavimo, susidūrė būtent su šiuo nusikaltimu. Vidurio ir Rytų Europoje 44 proc. įmonių, nukentėjusių nuo ekonominių nusikaltimų, susidūrė su turto pasisavinimo atvejais, 19 proc. - su klaidingos finansinės informacijos pateikimu, o 15 proc. - su korupcija ir kyšininkavimu.
Žvelgiant į ateitį, dauguma įmonių pasaulyje mano, kad per ateinančius penkerius metus sukčiavimo atvejų padaugės, o 35 proc. įmonių pareiškė, kad turto pasisavinimas, po kurio eina kompiuteriniai nusikaltimai, ir toliau išliks jiems didžiausia sukčiavimo rizika. Tačiau Vidurio ir Rytų Europoje įmonės prognozuoja, kad korupcija ir kyšininkavimas bus labiausiai paplitęs ekonominis nusikaltimas šiame regione (27 proc. respondentų), kaip, beje, ir turto pasisavinimas (23 proc. respondentų) bei klaidingos finansinės informacijos pateikimas (21 proc. respondentų).
PABAIGA
Pastabos redaktoriui
"PricewaterhouseCoopers" 2003 m. atlikto Pasaulinio ekonominių nusikaltimų tyrimo metu buvo apklausti 3 623 vadovai, finansininkai ir kiti asmenys, atsakingi už ekonominių nusikaltimų išaiškinimą bei prevenciją, iš įmonių, įeinančių į 1 000 didžiausiųjų sąrašą, penkiasdešimtyje šalių. Tikslinis respondentų skaičius kiekvienai šaliai buvo nustatytas pagal kiekvienos jų BVP. Indikaciniam tyrimui atsitiktinės atrankos būdu buvo apklaustos įmonės iš kiekvienos šalies, ar jos nukentėjo nuo sukčiavimo atvejų, ar ne. Pagrindiniam tyrimui kiekvienoje šalyje buvo atrinktos ir apklaustos įmonės, kurios nukentėjo ir kurios nenukentėjo nuo ekonominių nusikaltimų. Tai buvo atlikta, siekiant pateikti išsamią su ekonominiais nusikaltimais susijusių klausimų analizę.
"PricewaterhouseCoopers" 2003 m. Pasaulinio ekonominių nusikaltimų tyrimo dalį, susijusią su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, užsakė atlikti ir išleido teisės paslaugų firma "Wilmer Cutler & Pickering" (www.wilmer.com)
„PricewaterhouseCoopers" (www.pwc.com) yra didžiausia pasaulyje verslo paslaugų organizacija. Turėdami daugiau kaip 125 tūkst. aukštos kvalifikacijos ir patyrusių darbuotojų 142 šalyse, mes užmezgame tvirtus ryšius, teikdami kokybiškas ir visapusiškas paslaugas.
Visos „PricewaterhouseCoopers International Limited" tinklo firmos narės vadinamos „PricewaterhouseCoopers", ir kiekviena iš jų yra atskiras ir savarankiškas juridinis vienetas.
