2001 m. birželio 26 d.
Per pastaruosius dvejus metus stambusis verslas dėl sukčių neteko daugiau kaip 3,6 milijardo eurų, teigiama šiandien „PricewaterhouseCoopers" paskelbtoje ligi šiol išsamiausioje sukčiavimo Europoje studijoje. Per šį laiką nuo sukčiavimo nukentėjo mažiausiai 43 proc. stambiausių Europos įmonių, o trečdalis mano, kad šiandien sukčiavimo rizika joms yra didesnė nei prieš penkerius metus. Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje net 70 proc. stambių įmonių pranešė, kad per praėjusius dvejus metus jos nukentėjo nuo ekonominių nusikaltimų.
Tyrimas atskleidžia, kiek sukčiavimas kainuoja įmonėms, akcininkams ir mokesčių mokėtojams: apskaičiuota, kad apklaustos 536 pirmaujančios Europos įmonės vien per pastaruosius dvejus metus dėl sukčiavimo patyrė mažiausiai 3,6 milijardo eurų nuostolį. Be to, tik viena iš penkių nuo sukčių nukentėjusių įmonių atgavo daugiau nei pusę savo prarasto turto, daugiau nei pusė apklaustų įmonių nėra apsidraudusios nuo sukčiavimo.
„PricewaterhouseCoopers" 2001 metų Europos ekonominių nusikaltimų tyrimo ataskaitoje įvertintas sukčiavimo Europoje mastas, įtaka ir tai, kaip įmonės suvokia sukčiavimą. Tyrimas, atliktas remiantis 3 400 įmonių, ne pelno organizacijų ir valstybės institucijų apklausa penkiolikoje Vakarų ir Vidurio Europos valstybių, atskleidė:
Kompiuteriniai nusikaltimai yra didžiausia sukčiavimo grėsmė ateityje
Įmonės ir organizacijos labiau negu dėl kurios nors kitos rūšies sukčiavimo yra susirūpinusios dėl kompiuterinių nusikaltimų: 43 proc. organizacijų kompiuterinius nusikaltimus laiko didžiausia sukčiavimo rizika ateityje. Jau dabar 13 proc. per pastaruosius dvejus metus nuo ekonominių nusikaltimų nukentėjusių Europos įmonių pareiškė, kad kompiuteriniai nusikaltimai buvo viena iš tokių nusikaltimų rūšių.
Dažniausiai sukčiauja darbuotojai
Organizacijos dažniau nukenčia nuo savo darbuotojų sukčiavimo, negu nuo svetimų žmonių. Darbuotojų įvykdomi grobstymai ar vagystės buvo vyraujanti sukčiavimo rūšis, dėl kurios per pastaruosius dvejus metus turėjo nusiskundimų 63 proc. įmonių.
Sukčiavimas dažniausiai išaiškinamas atsitiktinai
Iš visų išaiškintų sukčiavimo atvejų, 58 proc. atskleidžiami atsitiktinai, o tai rodo, kad daugelio įmonių kontrolės sistema yra nepakankama, norint aptikti ir atskleisti sukčiavimą. Sukčiavimo rizika padidėja ir dėl to, kad pusė įmonių mano, jog už sukčiavimo atskleidimą atsako direktorių valdyba, ir tik 22 proc. įmonių organizavo savo vadovybei specialius mokymus apie tai, kaip apsisaugoti nuo sukčiavimo.
Ne geresnė padėtis ir su sukčiavimo įmonėse užkardymu: 80 proc. nuo sukčiavimo nukentėjusių įmonių vis dar pasitiki savo kontrolės sistema, nepaisydamos didelio bendro sukčiavimo nusikaltimų skaičiaus ir akivaizdžiai nepakankamų sukčiavimo užkardymo procedūrų.
Vakarų Europoje sukčiavimo atvejų skaičius didesnis negu Vidurio Europoje
Nors tyrimas rodo, kad Vakarų Europos organizacijos dažniau nukenčia nuo sukčiavimo (29 proc.) negu Vidurio Europos organizacijos (26 proc.), tai greičiausiai galima paaiškinti skirtingu sukčiavimo suvokimu, skirtingais įmonės valdymo standartais ir prioritetais bei skirtingais požiūriais į sukčiavimo užkardymą. Be to, Vidurio Europoje dažniau negu Vakarų Europoje organizacijos nukenčia nuo sukčiavimo iš išorės (atitinkamai 51 proc. ir 39 proc.), o tai atspindi nesiliaujančią korupciją Vidurio Europoje.
Reakcija į sukčiavimą: „gal geriau apie tai nutylėti?"
Nors beveik 50 proc. organizacijų laiko, kad apie visus ekonominius nusikaltimus būtina pranešti teisėsaugos institucijoms, tik 38 proc. faktiškai pateikė kaltinimus. Tai paaiškinama tuo, kad daugeliui įmonių su sukčiavimu susijusios pasekmės (neigiamas viešumas, užsitęsęs teismo procesas bei nedidelė teisminio persekiojimo ir pavogto turto atgavimo galimybė) gali būti tiek pat žalingos kaip ir finansiniai nuostoliai. Vidurio Europoje didesnė organizacijų dalis praneša teisėsaugos institucijoms apie visus ekonominius nusikaltimus, o tai atspindi didesnį valstybės vaidmenį komercinėje veikloje negu Vakaruose.
Netiesioginė sukčiavimo žala
Tyrimas taip pat atskleidė nefinansinę sukčiavimo žalą: 36 proc. organizacijų mano, kad sukčiavimas turėjo neigiamos įtakos darbuotojų moralei; 16 proc. įsitikinę, kad sukčiavimas sudavė smūgį organizacijos vardui. Nors sudėtinga nustatyti tiesioginį ryšį tarp ekonominių nusikaltimų ir akcijų kainos svyravimo, faktas, kad sukčiavimas gali padaryti neigiamos įtakos tokiai daugybei svarbių veiksnių, sąlygojančių įmonės veiklą (darbuotojų moralė, dalykiniai santykiai ir įmonės vardas), parodo, kokiu būdu ilgainiui sukčiavimas paveikia įmonės vertę.
Penki pagrindiniai žingsniai sukčiavimo rizikai nustatyti ir su ja susidoroti
„PricewaterhouseCoopers" teismo ekspertai pataria atsižvelgti į penkis pagrindinius dalykus, norint sėkmingai užkirsti kelią sukčiavimui. Tai:
- esamų ir būsimų sukčiavimui jautrių sričių įvertinimas;
- aktyvi sukčiavimo rizikos kontrolė, laikantis aiškios „informatorių" skatinimo ir apsaugos politikos;
- efektyvi personalo politika, padedanti atlikti vidaus tyrimą;
- solidus veiksmų sukčiavimo atvejais planas;
- pranešimas visiems suinteresuotiems asmenims apie įmonės požiūrį į sukčiavimą.
Rick Helsby, „PricewaterhouseCoopers" Europos tyrimų skyriaus vadovas, sako:
„Daugeliui Europos įmonių sukčiavimas vis dar tebėra didele verslo kliūtimi. Nors vis daugiau kompanijų ima aktyviau reaguoti į sukčiavimo riziką, tik nedaugelis imasi konkrečių užkardymo veiksmų arba įgyvendina deramas sukčiavimo atskleidimo priemones. Šiuo metu, kai sukčiavimas ima įsivyrauti, kai jį vis sunkiau susekti, kai sukčiaujama vis naujais būdais, labai svarbu, kad įmonės pradėtų laikyti sukčiavimą esmine verslo kliūtimi ir skirtų pakankamai laiko bei išteklių susidorojimui su šia problema."
Pabaiga
Papildoma informacija
„PricewaterhouseCoopers" sukčiavimo Europoje tyrimas atliktas per paskutiniuosius keturis 2000 metų mėnesius. Iš viso buvo apklausti 3 403 respondentai iš 15 Europos valstybių, todėl šis darbas yra didžiausios apimties ir išsamiausias kada nors atliktas sukčiavimo Europoje tyrimas. Buvo apklausiami įmonių vadovai, vyriausieji finansininkai ir asmenys, atsakingi už sukčiavimo užkardymą ir išaiškinimą. Apklausoje dalyvavo ne pelno organizacijos, valstybės institucijos, tarptautinės ir vietos bendrovės. Kiekvienoje valstybėje atsitiktinės atrankos būdu apklausai buvo parinktos tarptautinės bendrovės, įeinančios į 500 didžiausiųjų sąrašą, o iš vietos bendrovių atsitiktinės atrankos būdu buvo parinktos ir apklaustos tos, kurių metinė apyvarta ne mažesnė kaip 10 milijonų eurų.
„PricewaterhouseCoopers" teismo ekspertų grupė - viena iš didžiausių Europoje - specializuojasi finansinių ginčų tyrime ir sprendime visoje Europoje ir pasaulyje. Šią grupę sudaro 300 teismo ekspertų, finansinių pažeidimų tyrėjų bei kitų specialistų, kurie visoje Europoje pataria ginčuose, ieškiniuose ir bylose dalyvaujantiems teisininkams bei įmonėms. Teismo ekspertų grupė teikia visą spektrą specializuotų paslaugų - ekspertų liudytojų, įtariamo sukčiavimo tyrimo, intelektinės nuosavybės, draudimo pretenzijų nagrinėjimo, statybos ginčų sprendimo bei informacinių technologijų taikymo ginčų sprendime paslaugas.
„PricewaterhouseCoopers" (www.pwc.com) yra didžiausia pasaulyje verslo paslaugų organizacija. Turėdami 150 000 darbuotojų 150 šalių, padedame klientams spręsti sudėtingas verslo problemas, gerokai padidinti konkurencingumą, valdyti riziką ir tobulinti veiklą. Visos pasaulinės „PricewaterhouseCoopers" organizacijos firmos narės vadinamos „PricewaterhouseCoopers".
Pasiteirauti:
Rick Helsby, „PricewaterhouseCoopers" partneris,
Tel. + 020 7212 2902
arba
Lorna Siddall, „PricewaterhouseCoopers",
Tel. + 020 7213 4731
Giedrius Čiupaila, "PricewaterhouseCoopers",
Tel. (8 5) 239 2300
