Jūratė Stulgytė
„PricewaterhouseCoopers“ Mokesčių skyriaus vadybininkė
(2006 m. lapkričio 21 d., „Verslo žinios")
Individualia veikla užsiimantys asmenys iš savo pajamų negali atskaityti išlaidų, skirtų paramai ir reprezentacijai, jiems patiems reikia mokėti „Sodros“ įmokas, rašoma „Verlo žinių" mokesčių žinyne.
Pajamoms iš individualios veiklos priskiriamos bet kokios gyventojo pajamos, kurias jis gavo versdamasis individualia veikla, taip pat ir šios veiklos pajamas, gautas ne pinigais. Šioms pajamoms priskiriamos ir pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn gyventojo įsigytą individualios veiklos turtą. Tokios turto perleidimo pajamos apmokestinamos ta pačia tvarka, kaip ir iš individualios veiklos gautos pajamos.
Individualios veiklos pajamos (išskyrus sporto ir atlikėjų pajamas, taip pat individualios veiklos pajamas, gautas už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalo laužą) priskiriamos B klasės pajamoms. Pajamų mokestį nuo B klasės pajamų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats gyventojas, mokestiniams metams pasibaigus pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
Individualios veiklos pajamos, gautos už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą, gaunamos iš Lietuvos įmonės, iš užsienio įmonės per jos nuolatinę buveinę, priskiriamos A klasės pajamoms. Šie subjektai, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys, išmokėdami išmokas, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį. A klasės pajamoms priskiriamos ir sporto bei atlikėjų individualios veiklos pajamos.
Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla, išskyrus individualią sporto bei atlikėjų veiklą, taip pat individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, turi teisę pasirinkti, kokį pajamų mokesčio tarifą – 15 % ar 27% taikyti apmokestinant per kalendorinius metus iš individualios veiklos gautas pajamas. 27% tarifas taikomas tuo atveju, jeigu gyventojas nusprendžia iš individualios veiklos pajamų atimti GPMĮ 18 straipsnyje nustatytus leidžiamus atskaitymus. 15% tarifas taikomas tuo atveju, jei gyventojo sprendimu iš pajamų nėra atimami leidžiami atskaitymai. Taip pat visais atvejais šiuo tarifu apmokestinamos individualios sporto ir atlikėjų pajamos.
Atskaito ne viską
Leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis individualios veiklos pajamomis susijusios gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos. Prie leidžiamų atskaitymų priskiriamos prekių, medžiagų, žaliavų, detalių ir kt. įsigijimo išlaidos, nuomos, reklamos, palūkanų, įrankių įsigijimo, darbo užmokesčio išlaidos, privalomojo socialinio, sveikatos draudimo įmokos, privalomos rinkliavos, mokesčiai ir kitos išlaidos, susijusios su individualios veiklos pajamų gavimu. Tam tikrais atvejais prie įprastinių išlaidų priskiriamos ir ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo išlaidos. Šios išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus Buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.
Leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos išlaidos:
· PVM mokėtojo mokamas į biudžetą PVM ir pajamų mokestis, nustatytas GPMĮ;
· PVM mokėtojo į atskaitą įtrauktas pirkimo/importo PVM;
· sumokėtos netesybos, į biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už teisės aktų pažeidimus;
· išlaidos paramai ir dovanoms;
· reprezentacijos išlaidos;
· kitos išlaidos.
Individualia veikla besiverčiantis nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti VMI metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį. Joje reikia deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) prievolė skaičiuoti ir mokėti PVM yra nustatyta ir gyventojams, vykdantiems ekonominę veiklą ir gaunantiems iš jos pajamų. Kai bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršija 100.000 Lt, gyventojas turi skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM pradedant tuo mėnesiu, kurį minėta riba buvo viršyta. PVM neskaičiuojamas už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo 100.000 Lt sumos.
Pavyzdys
Gyventojas 2005 m. birželio–gruodžio mėnesiais gavo autorinį atlyginimą 45.000 Lt. Nuo 2005 m. sausio mėnesio įregistravo baldų gamybos individualią veiklą. 2006 m. sausio–gegužės mėnesį iš šios veiklos gavo 60.000 Lt atlygį.
Atsižvelgiant į tai, kad gyventojo bendras atlygis iš individualios veiklos ir autorinio atlyginimo per paskutinius 12 mėnesių (nuo 2005 m. birželio mėnesio iki 2006 m. gegužės mėnesio) viršijo 100.000 Lt, t.y. buvo 105.000 Lt, šis gyventojas privalo gegužės mėnesį nuo atlygio sumos, viršijančios 100.000 Lt ribą (riba viršyta 5.000 Lt), skaičiuoti PVM ir sumokėti jį į biudžetą. Šiuo atveju tai sudarytų 763 Lt (5.000 Lt x 18%. / (100% + 18% ). Šis gyventojas privalo pateikti prašymą įsiregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju.
Kai gyventojų gauta bendra atlygio suma neviršija 100.000 Lt, jie gali registruotis PVM mokėtojais savanoriškai. Nuo 2004 m. gegužės 1 d., Lietuvai tapus ES valstybe nare, PVM mokėtojais privalo registruotis ir tokie gyventojai, kurie iš ES valstybių narių PVM mokėtojų ar kitų apmokestinamųjų asmenų, kurie privalo registruotis PVM mokėtojais, įsigyja prekių ir visų įsigytų prekių (išskyrus naujas transporto priemones ar akcizais apmokestinamas prekes) vertė (neįskaitant PVM, sumokėto ar mokėtino ES valstybėje, iš kurios prekės buvo atgabentos) einamaisiais kalendoriniais metais yra didesnė kaip 35.000 Lt.
Taigi gyventojai, tapę PVM mokėtojais, privalo teikti mokestinio laikotarpio PVM deklaracijas ir PVMĮ nustatyta tvarka mokėti į biudžetą apskaičiuotą PVM, taip pat vykdyti kitas PVM mokėtojui nustatytas teises ir pareigas.
Svarbu suma
Būtina pažymėti, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla (išskyrus individualia veikla pagal verslo liudijimus), privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu (VSD) ir valstybinio socialinio draudimo įmokas už save moka patys.
Šie gyventojai moka 50% bazinės pensijos (BP) dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas bazinei pensijos daliai ir 15% nuo valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų papildomai pensijos daliai.
Visų individualia veikla besiverčiančių gyventojų VSD įmokų mokėjimas ir šių įmokų dydžiai priklauso nuo ataskaitinį laikotarpį nustatytų BP ir minimalios mėnesinės algos (MMA). Nuo 2006 m. liepos 1 d. BP dydis yra 230 Lt. Nuo 2006 m. liepos 1 d. MMA dydis – 600 Lt. 50% BP dydžio įmokos bazinei pensijai mokamos kartą per ketvirtį, bet ne vėliau kaip iki to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 d.
VSD įmokų (ir bazinei pensijos daliai, ir papildomai pensijos daliai) individualia veikla besiverčiantis gyventojas gali nemokėti, jeigu atitinka šiuos kriterijus:
Individualios veiklos pajamų metinė suma yra mažesnė už 12 MMA ir šis asmuo yra:
· valstybinio socialinio draudimo pensininkas;
· I ar II grupės invalidas nuo vaikystės, gaunantys šalpos (socialinę) pensiją;
· sukakęs senatvės pensijos amžių ir gauna šalpos (socialinę) pensiją arba kompensaciją pagal Šalpos (socialinių) pensijų įstatymą;
· gaunantis valstybinio socialinio draudimo pensiją iš tos šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį, ir ta sutartis įsigaliojusi;
· laisvės atėmimo vietose;
· draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (draudžiamas kaip pagal darbo sutartį dirbantis asmuo).
Pagrindinis atleidimo nuo VSD įmokų kriterijus yra vykdomos individualios veiklos pajamų metinė suma. Individualia veikla besiverčiantis gyventojas gali būti, pavyzdžiui, valstybinio socialinio draudimo pensininku ar būti draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu kaip dirbantis pagal darbo sutartį asmuo, tačiau, jeigu metinė pajamų suma viršija 12 MMA, jis privalo sumokėti VSD įmokas bazinės pensijos ir papildomos pensijos daliai.
Pajamų metinė suma apskaičiuojama mokestiniams metams pasibaigus pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, todėl VSD įmokos papildomai pensijos daliai privalo būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo VMI termino paskutinės dienos (iki kitų mokestinių metų balandžio mėnesio 30 d.). Šios įmokos nuo pasirinktos ir valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotos pajamų sumos gali būti mokamos ir avansu tais pačiais terminais, kaip valstybinio socialinio draudimo įmokos bazinei pensijos daliai (kartą per ketvirtį, bet ne vėliau kaip iki to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 d.).
Moka patys
Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Sveikatos draudimo įstatymas (SDĮ) reglamentuoja gyventojų, besiverčiančių individualia veikla, privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų mokėjimo tvarką. Asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka PSD įmokas, sudarančias 30% apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos, bet per mėnesį ne mažiau kaip 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais.
Valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis kiekvienais metais nustatomas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. Nustatyta valstybės biudžeto įmoka už 2006 m. yra 304,4 Lt už kiekvieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį (t.y. 25,37 Lt per mėnesį).
SDĮ 18 str. 4 dalyje taip pat nurodyta, kad tais atvejais, kai asmenų, besiverčiančių individualia veikla, 30% apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos per mėnesį sudaro mažiau kaip 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais, skirtumą tarp faktiškai įmokėtos ir minimalios privalomojo sveikatos draudimo įmokos šie asmenys turi pervesti į teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodydami tikslinę paskirtį.
Ši nuostata netaikoma asmenims, kurie jau yra apsidraudę ar apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu (t.y. jeigu už juos yra mokamos PSD įmokos kaip už dirbančius pagal darbo sutartis arba jeigu jie moka PSD įmokas kaip už individualių įmonių savininkus ar ūkinių bendrijų narius, arba kaip už ūkininką ar jo partnerį) arba jeigu individualią veiklą vykdantis gyventojas pagal SDĮ 6 str. 4 dalį yra draudžiamas valstybės lėšomis. Tokiems asmenims, vykdantiems individualią veiklą, skirtumo tarp faktiškai sumokėtos ir minimalios privalomojo sveikatos draudimo įmokos mokėti nereikia.
